Oficialūs skaičiai slepia tiesą: reali infliacija gali būti didesnė

Ekonomistai sako, kad kainų kilimas tampa pastebimas, kai jis viršija 2 proc. per metus. Naujausi duomenys rodo, kad 2025 m. gegužę, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kainos Lietuvoje kilo 3 proc., o palyginti su šių metų balandžiu – kainų pokytis siekė 0,3 proc. Daugelis infliacijos veiksnių Lietuvoje atsirado jau prieš kelerius metus, o kainų augimas šiuo metu yra laikomas gana lėtu, palyginti su pandemijos metais.

Kai kainos kyla, pinigų perkamoji galia mažėja, tačiau verta pabrėžti, kad oficialūs infliacijos rodikliai nebūtinai rodo tikrąjį perkamosios galios sumažėjimą – kai kuriais atvejais infliacija gali būti gerokai didesnė, nei rodo oficialūs duomenys, rašoma banko „Bigbank“ pranešime spaudai.

Didžioji dalis pinigų skiriama turtui auginti

Paprastai ekonomikos augimas reikalauja proporcingo pinigų pasiūlos didėjimo, kad galėtų funkcionuoti. „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets aiškina: jei ekonomika auga 2 proc., pinigų pasiūla taip pat turėtų augti 2 proc. „Jei pinigų pasiūla auga labiau, tai lemia kainų augimą – pernelyg didelis „pinigų spausdinimas“ visada lemia infliaciją. Europoje pinigų pasiūlos didinimas prasidėjo iškart po paskutinės finansų krizės ir 2015 m. įgavo tikrą pagreitį. Europos Sąjungos BVP nuo 2010 iki 2021 m. padidėjo 3,7 trilijono eurų, o pinigų pasiūla per tą patį laikotarpį padidėjo 6,4 trilijono eurų. Nominaliai ekonomika augo 33 proc., o pinigų pasiūla – 420 proc.“, – teigia banko atstovas.

Kaip pastebi specialistas, teoriškai kainos turėjo išaugti kelis kartus. Vartotojų kainų indeksas (VKI), skirtas infliacijai matuoti, rodo, kiek vidutinis vartotojas išleidžia įvairioms prekėms bei paslaugoms ir kaip kinta šių prekių krepšelio kaina. Įvertinus Europos Sąjungos VKI pokyčius per 2010–2021 m. laikotarpį, matyti, kad infliacija siekė tik 19 proc. Su Europa dažnai koreliuojančios JAV rinkos pinigų pasiūla per tą patį laikotarpį išaugo 227 proc. (5 trilijonais eurų), tačiau VKI pakilo tik 28 proc.

Visgi į VKI matuojamą prekių krepšelį neįtraukiama daugelis svarbių komponentų. Pavyzdžiui, taurieji metalai, ypač auksas, brango ir tyliai pasiekė naujas rekordines aukštumas. Kriptovaliutų kainos nuolat šokinėja aukštyn ir žemyn, tačiau, palyginti su 2010 m., pakilo itin smarkiai. Gerokai brangsta ir lietuvių itin mėgstamas nekilnojamasis turtas ir pamažu prisijaukinamos JAV akcijos.

Visa tai nebuvo įtraukta į VKI, nes tai nėra vidutinio vartotojo krepšelio dalis. Todėl kas mėnesį pateikiamas infliacijos rodiklis atspindi tik dalį visos tiesos ir neparodo tikrojo ryšio tarp pinigų pasiūlos didėjimo ir kainų. Iš tiesų pinigų perkamoji galia mažėja daug labiau, nei rodo VKI.

Kiekvienas infliaciją junta skirtingai

Vartotojai kainų kilimą gali pajusti labiau, nei rodo statistika, dėl asmeninės infliacijos. Skirtingai nei centrinių bankų skelbiami infliacijos skaičiai, paremti vidurkiais, asmeninė infliacija parodo, kiek iš tikrųjų jus asmeniškai veikia kainų pokyčiai – dėl to Lietuvos bankas netgi siūlo asmeninės infliacijos skaičiuoklę.

Jei nuomojatės būstą mieste (pavyzdžiui, sostinėje), kuriame būsto kainos kyla sparčiau, jūsų asmeninė infliacija yra didesnė nei vidutinė. Jei nevairuojate automobilio ir kyla degalų kainos, jūsų asmeninė infliacija gali būti mažesnė ir galbūt net nepajusite augančių kainų. Asmeninė infliacija priklauso ne tik nuo kainų pokyčių, bet ir nuo gyventojų įpročių.

„Į infliacijos skaičiavimo vidutinį krepšelį įeina drabužiai, avalynė, namų apyvokos įranga, sveikatos priežiūra, poilsio ir kultūros paslaugos, nakvynė viešbučiuose ar apsilankymai restoranuose. Jeigu šios krepšelio dalies kainos išlieka stabilios ar net krenta, o maisto produktų kainos kyla, vidutinė infliacija, oficialiais duomenimis, bus gana žema, tačiau ją pajus kiekvienas, nes maisto produktus perka visi“, – aiškina R. Eamets. Ekonomistas taip pat primena: net jeigu infliacija sumažėja, kainos nekrenta, o tik nustoja sparčiai augti, todėl net ir infliacijai nukritus, kurį laiką dar gali būti juntamas žymus kainų didėjimas.

Tiesa, gera žinia ta, kad su infliacija neretai kyla ir atlyginimai, o pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pajamos auga dažniausiai net sparčiau nei kainos. Todėl asmeninė infliacija mažiau paveikia tuos, kurie turi paskolų. Juk, pavyzdžiui, jeigu vidutinė metinė infliacija yra 2 proc., per 25 metus paskolos įmoka tampa net 64 proc. mažiau „skausminga“, nes tiek siekia bendras pinigų nuvertėjimas, o kartu nuvertėja ir paskolos pinigai.

Kainų augimo tikėtis galima ir toliau

Ekonomistai prognozuoja, kad tikroji infliacija ir toliau laikysis, kadangi tik didėjantis nedarbas kartu su ekonomikos susitraukimu sumažintų bendrą perkamosios galios ir vartojimo lygį. „Kol darbo rinkoje viskas klostosi gerai, mes ir toliau mėgausimės praėjusio dešimtmečio pinigų spausdinimo vaisiais. Todėl per artimiausius 5–10 metų greito infliacijos mažėjimo tikriausiai nebus. Galbūt turime nustatyti naują tikslą ir pripažinti, kad 3 proc. metinė infliacija yra nauja norma – naujas centrinio banko politikos tikslas“, – sako R. Eamets.

Infliacija turi priežasčių augti ir dabar – jeigu JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai iš tiesų bus pritaikyti Europai, galima numatyti, kad kainos kils. Na, o Europoje gerokai augančios išlaidos gynybai jau smarkiai padidino paslėptąją infliaciją – gynybos kompanijų akcijos, remiantis „VanEck Defense“ ETF, kurį sudaro didžiosios pasaulio gynybos įmonių akcijos, pabrango 50 proc. vien per šiuos metus, o Europoje šis kilimas dar ryškesnis: „Rheinmetall“ vertė kilo 185 proc., „Thales“ – 85 proc., „BAE Systems“ – 66 proc. Tai rodo, kad pasaulis aktyviai investuoja į gynybos įmones ir tikisi, kad jų vertė ir toliau kils, o pinigų pasiūla augs, nors to nei VKI, nei daugelis kitų infliacijos rodiklių neatspindi.

„Bigbank“ vadovas Rolandas Norvilas pastebi, kad infliacija yra neišvengiama: „Padidėjusias kainas parduotuvėse neabejotinai matome kiekvienas. Tačiau infliaciją investuojantys į įvairias turto klases gali išnaudoti savo naudai, o taupantys atsargiau gali bent jau neutralizuoti infliacijos poveikį pasinaudodami obligacijomis, indėliais ar panašiomis mažiau rizikingomis turto klasėmis.“