Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuva pagal 2023–2024 m. verslumo indeksą, sudarytą „Global Entrepreneurship Monitor“, užima ketvirtą vietą pasaulyje. Vis dėlto nors sąlygos verslui gerėja ir galimybių netrūksta, kuriančiųjų savo įmones nėra daug. Nuo dviračių ar baidarių nuomos iki ūkininkavimo ir nekilnojamojo turto (NT) projektų – beveik kiekviename mieste galima rasti veiklos nišų. Tačiau Lietuvoje tebevyrauja baimė kurti verslą, išlieka menkas ir verslumo ugdymas. Norintieji kurti verslą dažnai nežino, ko tikėtis, kaip planuoti finansus visiems metams, kai verslas pelną generuoja tik tris mėnesius, ir kaip tokį verslą auginti, rašoma „Bigbank“ pranešime spaudai.
Sezoninis verslas reikalauja daugiau planavimo
Kai kuriems sezoninis verslas tėra pomėgis ar papildomų pajamų šaltinis, tačiau kitais atvejais labai svarbu tinkamai suplanuoti laiką ir finansus. Sezoninis verslas yra itin priklausomas nuo ciklų – tai reiškia, kad žiemą ar vasarą gali būti pats verslo įkarštis, o kitais metų laikais – visiška ramybė.
Taigi neaktyviuoju laikotarpiu reikėtų ruoštis sezonui. Sezoninis verslas neturėtų reikšti, kad pusę metų ar devynis mėnesius galima tiesiog poilsiauti. Anaiptol, ramusis laikotarpis yra tinkamas laikas išanalizuoti praėjusį sezoną, optimizuoti išlaidas bei pajamas, nustatyti papildomų lėšų poreikį ir tuomet tobulinti savo paslaugą ar produktą ieškant naujų darbo metodų, technologijų ar kitokių sprendimų.
„Ne sezono metu galima užsakyti techniką, kurios pristatymas dažnai užtrunka iki pusmečio, taip pat remontuoti turimus įrenginius, samdyti naujus žmones, ruošti žaliavas. Pavyzdžiui, trąšos, sėklos ir ūkio apsaugos produktai, juos perkant anksčiau, yra lengviau prieinami, kainuoja mažiau. Užtrunka užpildyti ir valstybės paramos paraiškas, tačiau labai svarbu išnaudoti šias galimybes. 2023–2027 m. ūkininkų paramos programoms numatyta per 3 mlrd. eurų, ir šios išmokos gali tapti labai svarbiu ramsčiu. Sėkmingas sezoninis verslas nuo nesėkmingo skiriasi būtent tuo, kaip veikiama ne sezono metu“, – įspėja Deividas Žukas, banko „Bigbank“ Verslo paskolų skyriaus vadovas.
Kitaip tariant, ne sezono laiku reikėtų pasirūpinti sklandžia verslo veikla įkarščio metu. Turint daug laiko, galima viską suplanuoti taip, kad per trumpą aktyvųjį sezoną nebūtų prarasta nė viena diena. Tinkamai planuojant savo verslo finansus, rečiau prireikia ir papildomo finansavimo. Pastebima, kad apyvartinių lėšų sezoniniai verslai ieško dažniausiai tais atvejais, kai net ir ne sezono metu jie priversti mokėti už tam tikrus įrenginius, patalpas ar kita., tačiau finansų tam nesuplanavo.
Verslo tikslas turėtų būti išeiti už sezono ribų
Verslas privalo augti, kitaip jis žlunga. Deja, Lietuvoje sezoniniai verslai turi labai žemas „lubas“ augimui sezono metu, todėl pagrindiniu jų tikslu turėtų būti išėjimas už sezono ribų.
Pavyzdžiui, restoranai galėtų pritaikyti savo meniu: vasarą siūlyti daugiau šaltų gėrimų, žiemą – daugiau karštų gėrimų ir veiklų ar renginių patalpose. NT vystytojai privalo savo laiką suplanuoti taip, kad šiltuoju metų laiku galėtų vykdyti darbus lauke, o šaltuoju – vidaus apdailos, statybų planavimo ar teisinius darbus. Ūkininkai gali siūlyti šaldytų ar kitaip apdirbtų ilgo vartojimo produktų, pardavinėti produkciją įvairiuose ūkininkų turguose.
Sezoninio verslo savininkai turėtų pasitelkti kūrybiškumą. Tam reikia arba plėsti veiklą ir ieškoti, ko galima būtų pasiūlyti daugiau, arba dairytis kitos geografinės vietovės – juk verslą galima plėsti ir užsienyje. D. Žukas pastebi, kad tie sezoniniai verslai, kurie neieško išeičių, anksčiau ar vėliau žlunga.
Specialisto teigimu, sėkminga sezoninė veikla reikalauja darbo visus dvylika mėnesių: „Plėtrą reikia nuolat planuoti taip, tarsi darbų sezonas prasideda jau rytoj, nes kartais kyla ir nenumatytų problemų. Štai NT vystytojai jau kurį laiką skundžiasi, kad kai kuriose savivaldybėse stringa teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir statybos leidimų išdavimo procesai – tokiais atvejais netinkamai laiką ir darbus suplanavę NT vystytojai gali susidurti su dideliais sunkumais.“