Vartotojai parašė pažymius Lietuvos bankų tvarumui

Pranešimas spaudai | Vilnius, 2021 m. gruodžio 29 d.

Vartotojų aljansas, pasitelkdamas užsienio šalių metodiką, šiemet jau antrą kartą įvertino Lietuvoje veikiančių bankų tvarumą. Pagal ESG (angl. Environmental, Social, Governance) kriterijus vertinti šeši komerciniai bankai: „Citadele“, „Luminor“, Medicinos bankas, SEB bankas, „Swedbank“ ir Šiaulių bankas.

„Aukščiausią bendrą tvarumo balo vidurkį – šešetuką dešimties balų sistemoje – surinko „Swedbank“. Palyginus su pirmuoju tyrimu, atliktu vos prieš pusmetį, matyti teigiamas bankų poslinkis tvarumo link. Vis dėlto, gauti „pažymiai“ rodo, kad bankams dar reikia smarkiai pasitempti, jų veikloje diegiant tvarų finansavimą skatinančias politikas“, – trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Vartotojų aljanso tyrėja Inga Rovbutas.

Pirmasis tyrimas buvo atliktas šiemet vasarą, o išplėstas antrasis tyrimas – gruodį. Pirmojo tyrimo metu buvo analizuojamos penkios pagrindinės temos: klimato kaita, žmogaus teisės, gamtos apsauga, lyčių lygybė bei darbuotojų teisės. Antrojo tyrimo metu buvo stebimas šių penkių temų pokytis bei tiriamos dar keturios naujos temos: gyvūnų gerovė, korupcija, mokesčiai, sveikata.

Aukščiausią visų temų balo vidurkį dešimties balų skalėje surinko „Swedbank“ (5,9). Antroje vietoje nesmarkiai atsilikęs SEB bankas (5,6), trečioje vietoje – „Luminor“ (2,3), ketvirtoje – Šiaulių bankas (0,6), penktoje – „Citadele“ (0,4) ir šeštoje – Medicinos bankas (0,1).

„Luminor“ banko pokytis tvarumo temoje – didžiausias, jis net pakilo iš ketvirtos vietos į trečią, tačiau jo balų vidurkis vis dar yra gana žemas – 2,3 iš dešimties. „Luminor“ banko šuolis reitinge įvyko dėl esmingai atnaujintos tvarumo politikos, kuri buvo publikuota 2021 metų gruodžio mėnesį. Kitų bankų išaugęs įvertinimo balas taip pat susijęs su atnaujinta politika.

„Bankai šį kartą buvo daug aktyvesni ir su tyrėjų komanda itin geranoriškai bendradarbiavo. Iš visų bankų sulaukėme atsakymų ir gavome mus dominančios informacijos. Vos per pusę metų kai kurie bankai, nors ir nežymiai, bet pagerino savo balus. Viliamės, kad bankai ir toliau bus aktyvūs bei gerins savo rezultatus visose temose“, – kalbėjo Inga Rovbutas.

Pasak Vartotojų aljanso atstovės, tyrėjai naudojosi tik viešai prieinama informacija, nes būtent tokią informaciją apie bankus gali susirasti ir matyti patys vartotojai. Vidinė bankų informacija vertinama nebuvo, mat jos nemato bankų klientai. „Mums buvo svarbu peržiūrėti  Lietuvoje veikiančių bankų vykdomą tvarumo politiką ir pateikti gautą informaciją vartotojams. Tokiu būdu kiekvienas bankų klientas gali susidaryti objektyvų įspūdį apie juos aptarnaujančio banko požiūrį į tvarumo skatinimą“, – sakė ji.

Dėl pirmos vietos visose kategorijose varžosi SEB bankas ir „Swedbank“. Aukščiausią galimą balą – net 9,1 – gavo „Swedbank“ žmogaus teisių temoje. Dar vienas aukštas balas – SEB banko gautas 8,8 korupcijos prevencijos srityje.

„Deja, rezultatai rodo, kad bankai nedaro nieko gyvūnų gerovės srityje. Vos du balus dešimties balų skalėje gavo vienas bankas – „Swedbank“. Kiti bankai nesurinko nė dešimtosios balo dalies. Kita sritis, kurioje ne itin aktyviai veikiama – sveikata, trečioji – poveikis gamtai. Norėtųsi matyti daugiau bankų aktyvumo šiose temose“, – sakė Inga Rovbutas.

Bankų gauti balai:

  • Gyvūnų gerovės temoje aukščiausią balą (2 iš 10) surinko „Swedbank“. Kiti bankai surinko 0 balų.
  • Klimato kaitos temoje „Swedbank“ taip pat pasirodė geriausiai (6,1), antroje vietoje SEB (5,7), trečioje „Luminor“ (3,8), ketvirtoje – Šiaulių bankas (0,2). „Citadele“ ir Medicinos bankas balų nesurinko.
  • Korupcijos temoje daugiausia balų surinko SEB (8,8). Antroje vietoje „Swedbank“ (7,5), trečioje – „Luminor“ (4,2), ketvirtoje – „Citadele“ (2,5), penktoje – Šiaulių bankas (1,3). Medicinos bankas balų nesurinko.
  • Lyčių lygybės temoje pirmavo SEB (5,8 balai iš 10). Antroje vietoje „Swedbank“ (5,1). „Luminor“ ir Medicinos bankas surinko po 1,3 balo. Šiaulių bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.
  • Sveikatos temoje pirmavo „Swedbank“ (4,5 balai). Antroje vietoje – „Luminor“ (2,2), trečioje – SEB (1,1), ketvirtoje – „Citadele“ (0,7). Medicinos bankas ir Šiaulių bankas balų nesurinko.
  • Žmogaus teisių temoje daugiausia balų surinko „Swedbank“ (9,1). Antroje vietoje – SEB (8,5), trečioje – „Luminor“ (2,6), ketvirtoje – Šiaulių bankas (0,8). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.
  • Darbuotojų teisių apsaugos srityje daugiausia balų surinko „Swedbank“ (7,4). Antroje vietoje – SEB (7,0), trečioje vietoje – „Luminor“ (1,8), ketvirtoje – Šiaulių bankas (0,3). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.
  • Gamtos apsaugos temoje pirmavo SEB (6,9 balai iš 10 galimų). Antroje vietoje – „Swedbank“ (5,9). Trečioje vietoje – „Luminor“ (2,1), ketvirtoje – Šiaulių bankas (0,2). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.
  • Mokesčių temoje pirmavo SEB (6,3 balai iš 10). Antroje vietoje – „Swedbank“ (5,3). Trečioje vietoje – „Luminor“ (2,9), ketvirtoje – Šiaulių bankas (2,6). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.

Vartotojų atstovai bankus ragina užtikrinti, kad aplinkosaugos, socialiniai bei valdysenos veiksniai (ESG) būtų įgyvendinami plačiu mastu visoje banko veikloje, kad šie veiksniai būtų tinkamai aprašomi ir vykdomi pagal pačių bankų priimtas vidines politikas. Taip pat bankai raginami savo klientams ir visiems vartotojams viešumoje pateikti aiškią ir suprantamą informaciją apie taikomas tvarumą skatinančias politikas.

Apie tyrimą

Bankų tvarumo politikos tyrimui Lietuvoje pasirinkta „Fair Finance International“ organizacijos metodologija, sukurta viešosios politikos ekspertų iš Nyderlandų. Ši metodologija vadovaujasi aplinkos, socialiniais ir valdysenos veiksniais (ESG, angl. Environmental, Social, Governance). „Fair Finance International“ vienija virš 100 pilietinės visuomenės iniciatyvų ir veikia 13 pasaulio šalių. Lietuvos bankų tyrimas analizuoja devynias temas: gamtos apsauga, žmogaus teisės, darbuotojų teisės, klimato kaita, lyčių lygybė, gyvūnų gerovė, sveikata, korupcija, mokesčiai. Bandomasis tyrimo variantas Lietuvoje atliktas 2019 metais, o 2021 metų tyrimas atspindi naujausią „Fair Finance“ metodologijos versiją.

Apie Vartotojų aljansą

Vartotojų aljansas – tai 2012 m. septynių organizacijų įkurtas, o dabar jau per dešimtį nevyriausybinių vartotojų organizacijų buriantis susivienijimas, į kurį įeina Asmens privatumo gynimo ir duomenų apsaugos asociacija, asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“, Draudėjų asociacija, Finansų ir kreditų valdymo asociacija, Lietuvos bankų klientų asociacija, Lietuvos gyventojų patarėjų sąjunga, Lietuvos vartotojų asociacija, viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“, Lietuvos vartotojų sąjunga, Vartotojų teisių gynimo centras ir Vartotojų teisių institutas. Vartotojų aljansas – vienintelė Lietuvos vartotojų skėtinė organizacija, esanti Europos vartotojų organizacijos BEUC nare.

Aljanso identifikacinis numeris Europos Sąjungos Skaidrumo registre: 506497923503-90.

Pranešimą paskelbė: Vartotojų aljansas
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2021-12-29 10:25
Verslas, ekonomika, finansai Kiti pranešimai
Kontaktinis asmuo
Kęstutis Kupšys
EESRK - Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas | Narys (3 grupė)
EESC - European Economic and Social Committee | Member (Group III)
+370-698-76-444 | [email protected]
Vartotojų aljansas | Viceprezidentas
Lithuanian Consumers Alliance | Vice-president
[email protected] | www.lvoa.lt | @LVOA_ALCO
Vartotojų aljansas nuo 2013 metų yra BEUC narys. Lithuanian Consumers Alliance: member of BEUC, The European Consumer Organisation, since 2013.
Aljanso identifikacinis numeris Europos Sąjungos Skaidrumo registre: 506497923503-90. Our ID number in the EU Transparency Register: 506497923503-90.
logo