Spaudos centras
Spaudos centras
Dabartinės geopolitinės situacijos, nacionalinio saugumo ir visuomenės sanglaudos kontekste, migracijos politika ir su ja susijusios socialinės įtraukties/atskirties, pilietinio dalyvavimo, lygių galimybių politikos bei daugiakultūriškumo temos Lietuvoje tampa itin aktualios.
Siekdami geriau suprasti šiuos visuomenėje vykstančius socialinius procesus, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyrius kartu su nevyriausybine organizacija „Diversity Development Group“ iniciavo Lietuvos gyventojų nuostatų etninių, religinių, migrantų ir kitų socialinių grupių atžvilgiu tyrimą. Reprezentatyvią gyventojų apklausą 2025 m. kovo 8–24 d. atliko Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių). Rezultatų paklaida – ne didesnė, nei ± 3,1%.
Apklausos duomenys rodo socialinės distancijos didėjimą įvairių etninių, religinių, migrantų ir kitų socialinių grupių atžvilgiu. Romai ir toliau išlieka labiausiai stigmatizuojama grupė Lietuvoje. 2025 m. duomenimis, daugiausia (59.2%) žmonių nenorėtų gyventi kaimynystėje su romais, kurių padėtis per visą Nepriklausomybės laikotarpį iš esmės nesikeičia.
2025 m. reikšmingai padidėjo socialinė distancija migrantų iš Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. 2025 m. pirmą kartą į tyrimą buvo įtraukti migrantai iš Centrinės Azijos (Tadžikijos, Kirgizijos, Uzbekijos), tačiau šios grupės atstovai iš karto pateko tarp vieną didžiausių socialinių distancijų patiriančių grupių. Šalia šios grupės atstovų nenorėtų gyventi beveik pusė, o dirbti – trečdalis Lietuvos gyventojų.
Vis dėlto pastebimas santykinai teigiamas poslinkis vertinant migrantų dalyvavimą darbo rinkoje: gyventojų požiūris į darbo migrantus ir lygias galimybes darbo aplinkoje tampa kiek palankesnis.
Lyginant su 2023 m. duomenimis 2025 m. išaugo nenoras gyventi kaimynystėje ir dirbti vienoje darbovietėje su migrantais iš Rusijos ir Baltarusijos.
Nors homoseksualūs asmenys išlieka stigmatizuojama grupė visuomenėje, tačiau galima pastebėti teigiamų pokyčių lyginant su 2023 m. duomenimis. Gyventi kaimynystėje 2025 m. su šios grupės atstovais nenorėtų 45% (atitinkamai 2023 m. - 54%) Lietuvos gyventojų, tuo tarpu dirbti vienoje darbovietėje 2025 m. nenorėtų 34% (atitinkamai 2023 m. - 40%) Lietuvos gyventojų.
Dauguma Lietuvos gyventojų palankiai vertina galimybes priimti gyventi į šalį užsienio studentus (79%), asmenis turinčius šeimas Lietuvoje (76%) bei karo pabėgėlius (61%). Lyginant su 2023 m. išaugo teigiamos nuostatos migrantų, atvykstančių dirbti, atžvilgiu. Taip pat, Lietuvos gyventojai palankiai vertina įvairias pabėgėlių integracijos priemones, susijusias su vaikų švietimų, lietuvių kalbos mokymu, psichologine pagalba, kvalifikacijos tobulinimu ir lygių galimybių užtikrinimu gaunant sveikatos priežiūros paslaugas.
Tyrimo duomenys bus pristatomi 2025 m. gegužės 21 d. 11 val. virtualioje platformoje ZOOM.
Po renginio įrašas bus talpinamas LSMC Sociologijos instituto ir nevyrausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ socialinių medijų paskyrose.
